Mokyklos istorija

Nemunaičiai žinomi dar prieš I pasaulinį karą. Tai galėjo būti ūkis, kurį valdė kunigas nuo Nemuno. 1926 metais pastatytas pastatas, kuriame nuo rugsėjo 1 dienos įkurta 2 komplektų pradinė mokykla. Prieš jos įkūrimą toje vietoje stovėjo senas namas, kuriame buvo Raudenio valsčiaus raštinė. Šis pastatas 1915 ar 1916m. sudegė. Įkurtai Nemunaičių pradinei mokyklai vadovavo J. Tekorius, kuris 1941 metais deportuotas į SSRS gilumą.
Iki mokyklos įkūrimo, spaudos draudimo metais, apylinkėje veikė 3 daraktorinės mokyklos. Dabartinis pastatas statytas Kalvarijos apskrities lėšomis, pagal Lietuvos švietimo ministerijos planą. Pagal tuometinį administracinį suskirstymą mokykla buvo Marijampolės apskrities Raudenio valsčiuje, Tabarauskų seniūnijoje, Nemunaičių kaime. Prie statybos prisidėjo apylinkės ūkininkai, veždami medieną ir kitas medžiagas. Kurį laiką mokyklos pastate buvo įsikūrusi Raudenio valsčiaus raštinė, kuri valsčių panaikinus 1931 metais su visais dokumentais persikėlė į Kalvariją. Nemunaičių mokykloje veikė keturi skyriai, dirbo 2 mokytojai.
Nuo 1931 metų mokykla vadinosi Marijampolės apskrities, Kalvarijos valsčiaus, Nemunaičių pradine. Joje tuo metu mokėsi 70- 80 mokinių. 1930 metais Palenščiznos kaime pas ūkininką Česnulį atidaryta keturių skyrių mokykla, kaip trečias Nemunaičių pradinės mokyklos komplektas. Joje dirbo vienas mokytojas, mokėsi 30- 40 mokinių. Vėliau ši mokykla tapo savarankiška Zapalimų pradine.

Tarpukario metais Nemunaičių mokykla buvo svarbus švietimo ir kultūros židinys. Joje dirbo tokie mokytojai, kaip Dulinskaitė- Rugienė, Albavičius, Žamininskaitė- Balčiūnienė, Penčylaitė- Skirkienė. Šiose apylinkėse veikė ir Sūsninkų pradinė mokykla, kurioje dirbo Magdalena Dovydaitytė- Auštrevičienė, Nepriklausomybės Akto signataro Prano Dovydaičio sesuo. Prieškaryje vykdavo kultūros vakarai, koncertuodavo mokiniai. Kultūrinėje veikloje aktyviai dalyvavo mokyklos vedėjas J. Tekorius.
Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, taip pat veikė keturi skyriai. Karui baigiantis kita mokykla įkurta pas ūkininką Anelauską. Joje mokėsi I- III skyrių mokiniai, dirbo mokytoja Čižauskaitė. Pasibaigus II pasauliniam karui išliko keturi skyriai, dirbo du mokytojai. Pokaryje mokinių skaičius buvo gana gausus. 1946- 1947 mokslo metais I klasėje mokėsi 34, II- 21, III klasėje- 15 mokinių. Tuo metu dirbo mokytojai Balčiūnas, Akelis, Kirtiklytė, Penčylaitė, Brukas, Siliūnienė, Navickienė.
1949 metais rugsėjo 1 dieną mokykla pervadinta į septynmetę. Nuo 1950 metų tapo Kalvarijos rajono Nemunaičių septynmete, o nuo 1960 metų Kalvarijos rajono aštuonmete mokykla. 1958- 1959 mokslo metais padidėjus mokinių skaičiui, atsidarė paralelinės klasės. 1963 metais panaikinus Kalvarijos rajoną Nemunaičių mokykla pavadinama Kapsuko rajono Nemunaičių aštuonmete. 1964 metais pastatytas priestatas ir nuo rugsėjo 1 dienos jame patalpintos V- VIII klasės. Mokinių skaičius augo. 1967- 1968 mokslo metais čia mokėsi 242, 1970- 1971- 236 mokiniai. Sovietinio laikotarpio pabaigoje ši švietimo įstaiga tapo Kapsuko, vėliau Marijampolės rajono Nemunaičių devynmete mokykla.
Politiniai pokyčiai pasaulyje, Lietuvoje pakeitė ir mūsų mokyklą. Atkūrus nepriklausomybę ji pavadinta Marijampolės rajono Nemunaičių pagrindine mokykla. 1999-2000 mokslo metais atidaryta 10 klasė. Įsteigus Kalvarijos savivaldybę dabar tai Kalvarijos sav. Nemunaičių pagrindinė mokykla.

Lietuvos tūkstantmečio pirmokai

 

2016 m. gruodžio 12 d. mokykla atšventė 90-ies metų jubiliejų (skaityti plačiau–>)  
 
Kalvarijos sav. Nemunaičių pagrindinės mokyklos direktoriai:
1926- 1941 m. – J. Tekorius
1941- 1949 m. – Petras Brukas
1949- 1950 m. – Julija Siliūnienė
1950- 1955 m. – Albinas Mardosa
1955- 1966 m. – Vladas Bendorius
1966- 1974 m. – Elena Gumbytė
1974- 1991 m. – Albina Manastirskienė
1991- 1995 m. – Rolandas Svenciūnas
1995- 2001 m. – Danutė Lisauskienė
Nuo 2001 m. – Rima Šustarevienė